Turite „startup’ą“, kuriam ieškote finansavimo? Keletas patarimų, kaip tai daryti sėkmingai.
Lietuvoje vis dažniau girdėti apie „startup’us“. Iš už Atlanto atskriejant žinioms apie investuojamus šimtus milijonų JAV dolerių į kuriamus verslus galima pamanyti, kad ši industrija išgyvena antrąjį aukso amžių, kuris visus lepino prieš sprogstant „dot-com“ burbului. Tačiau statistika kitokia.
„Dow Jones VentureSource“ surinkti duomenys rodo, kad pernai Europoje rizikos kapitalo investuotojai sudarė 1 012 sandorių – tai 19 proc. mažiau nei 2011 metais, arba beveik 75 proc. mažiau nei 2000 metais, kai sprogo „dot-com“ burbulas. Be to, žinant, kad investicijos į „startup’us“ yra rizikingesnės nei į akcijas ir kad sėkminga investicija būna tik viena iš dešimties, kitų teigimu, tikimybė sėkmingai investuoti dar mažesnė, nenuostabu, kad nelengva įtikinti investuotoją patikėti nauja idėja. Koks sėkmės receptas? Mūsų pašnekovai sako, kad komanda ir idėja.
Svarbiausia – komanda
„Reikia tris kartus pabraukti, kad svarbiausia yra žmonės komandoje – visos sėkmės istorijos grįstos komanda“, – sakė vienas iš akceleratoriaus „StartupHighway“ įkūrėjų Rokas Tamošiūnas. „StartupHighway“ komanda į jiems įdomius „startup’us“ investuoja iki 14 tūkst. eurų (beveik 50 tūkst. litų) ir už tai prašo 10 proc. bendrovių akcijų.
R. Tamošiūnas pabrėžė, kad komandoje turi būti geras klimatas, pasitikėjimas, nariai turi būti kompetentingi: „Jei kuriama kokia nors IT priemonė rinkodarai, komandos nariai turi suprasti ir technologijas, ir rinkodarą.“
Tarptautinės konferencijos „Startup Monthly Vilnius“ vykdomasis direktorius Daumantas Dvilinskas mano, kad komandos nariams nebūtina išmanyti visų sričių – svarbiau, jog jie sugebėtų atlikti visus reikalingus darbus ir nereikėtų ieškoti pagalbos iš išorės. Jo nuomone, idealiausia, kad komandoje būtų programuotojas, asmuo, dirbantis su vartotojų patirtimi, ir žmogus, kuris galėtų visa tai parduoti.
„Jie patys turi būti ambicingi, neramūs ir nesakyti, kad šiemet idėją plėtos Lietuvoje, o vėliau pažiūrės, kaip seksis. Turi būti iškart manoma, kad veikla bus vykdoma užsienyje – gal net reikėtų šiek tiek vidinio pykčio“, – pridėjo R. Tamošiūnas.
Idėja užsieniui
Abu pašnekovai sutiko, kad naujo verslo idėja turi būti nutaikyta į užsieno rinkas ir turėti daug galimybių sparčiai augti ateityje. „Investuotojai neinvestuos į garažą, kuris gali veikti viename mieste – jiems reikia verslo, kuris galėtų gana greitai augti pasaulio ar kokio nors regiono mastu“, – sakė D. Dvilinskas.
