Jau antrą dešimtį aktyvios veiklos skaičiuojantis M. K. Čiurlionio fondas rūpinasi mūsų kūrybingu jaunimu. Didžiausią dėmesį skiriant vaikų ir moksleivių kultūrinės edukacijos tenkinimui švietimo sistemoje, jaunajai kartai suteikiamos puikios sąlygos pradėti savo, kaip menininko karjerą nuo mažų dienų.
Šiuo metu, kuomet informacijos gausa ir įvairūs jos pateikimo būdai klesti, žmogaus estetinis matymas suaktyvėjo, tačiau vaiko ar jaunuolio vidinės būsenos ugdymui masinis menas yra netinkamas. Individualybės unikalumui ugdyti tinkamiausia esti didysis menas bei jo formos, ir jaukios kamerinės aplinkos. Bendrojo lavinimo mokykloms, specialiosioms mokykloms, meninio ugdymo mokykloms yra keliami vis nauji reikalavimai – parengti žmogų dalyvavimui socialiniame bei kultūriniame gyvenime, todėl įstaigos privalo ieškoti įvairesnių kultūrinės veiklos būdų, kurie pagerintų mokyklos kultūrinį klimatą. Vieną iš alternatyvų siūlo M. K. Čiurlionio fondas ir jų edukaciniai projektai, kurie yra vieni iš geriausių tarpininkų tarp formalaus švietimo ir praktinės veiklos. Fondui svarbu, jog šalia mokomųjų dalykų mokiniai įgytų kultūrinę kompetenciją bei žinių, skatinančių pažinti savo tautą, klasikinio meno vertybes. Projekto metu, įvairių menų sintezių, profesionalių aktorių ir muzikantų pagalba, formuojamas požiūris, nauji potyriai, o tekste užkoduotos vertybių sistemos padeda pažinti bei įprasminti tikrovę. Tam, kad nenukentėtų moksleivio žinių bazė, o nuošalyje neliktų istorija, literatūra, teatras ir menas, fondo komanda siūlo į istoriją ir mums svarbius faktus pažvelgti kiek netradiciškai, kitu kampu ar net pačiam sudalyvauti procese bei iš naujo pažinti, rodos, jau pažįstamas istorines asmenybes. Renginio programą dažniausiai sudaro trys dalys – dailė, muzika ir teatras. Visos šios dalys susijungia ir virsta vienu žaismingu, prikaustančiu bei įsimintinu reginiu. Ši trijų menų sintezė greičiau ir efektyviau sužadina smalsumą, įsisavinimą bei norą išgirsti.
Vykdant projektus įvairiuose miesteliuose visoje Lietuvoje, susiduriama su sistemos netobulumu, kurioje dažnai nerandama vietos iniciatyvoms (kultūrinėms, meninėms), taip pat su kultūrinėms programoms nepritaikytomis erdvėmis, instrumentų neturėjimu. Visi šie, rodos, nedideli trūkumai stabdo vaikų esminę prigimtį – pažinimo momentą, nes medžiagą jie gali suprasti tik remdamiesi kultūrinės pažintinės bei praktinės veiklos sinteze. Itin svarbus jaunuolio sąmonėje esti kultūrinis kapitalas, kuris egzistuoja įvairiose meno formose, kūriniuose. Tik jo kaupimas, puoselėjimas ir skleidimas garantuoja tautinės savimonės ir tapatybės išsaugojimą, atvirą ir nuoseklų dialogą tarp daugiakultūrių valstybių piliečių, motyvacijos stiprinimą ir tikrovės įprasminimą. Būtent edukacinių projektų misija ir yra: atgaivinti sustabarėjusias kultūrines programas, stiprinti esminę vaikų prigimtį – norą žinoti ir patirti, paskatinti pedagogus domėtis vaikais, stiprinti tarpusavio bendravimą.
Ne paslaptis, kad instrumentai bei kitos kūrybai reikalingos sąlygos kainuoja nemažus pinigus ir maži Lietuvos miesteliai dažniausiai neturi galimybių savarankiškai ugdyti jaunųjų talentų. Taip pat šiomis dienomis mažuose miesteliuose silpsta formalusis ir neformalusis meninis ugdymas, menininkų sąjungų, aukštųjų mokyklų, tarptautinių organizacijų ar net miestų bendradarbiavimas. Todėl M. K. Čiurlionio fondas yra tikras „gelbėjimosi ratas” beblėstantiems jauniesiems Lietuvos talentams. Jis suteikia didelę pagalbą mūsų jaunimui pradėti savo meninę karjerą ir garsinti Lietuvos vardą.
Taigi, M. K. Čiurlionio fondas gali būti puikus startas mūsų kūrybingam jaunimui, gyvenančiam mažuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.