Start Up Monthly

Menas

Patentai prieinami daug kam, bet reikalingi tik išradėjams

PatentŠiais laikais, kuomet informacija pasiekiama net iš ypač nuošalių vietų, tokie anksčiau neįprasti ir sudėtingi dalykai kaip patentai gali būti prieinami daug kam, tačiau ar patentuoti kone bet ką yra naudinga? Mes manoma, kad ne – patentuoti reikėtų tik tai, kas turi išliekamąją vertę ir atitinka patento būtinąsias sąlygas (patentabilumo kriterijus) ne tik formaliai, tai yra, iš tiesų yra naujas, unikalus ir pritaikomas.

Užpildyti patento paraišką šiandien galėtų bet kas, net ir jokios patirties neturintis žmogus, tačiau jo paraiška, tikėtina būtų atmesta, tad iš karto siūlome į patentavimą žiūrėti atsakingai. Mažų mažiausiai, reikėtų įvertinti Valstybinio patentų biuro darbuotojų laiką – patentuojamo produkto ekspertizė, paraiškos nagrinėjimas, atitikmenų paieška – visa tai užtrunka labai daug laiko.

Išradėjams, kurie iš tiesų sukūrė kažką naujo, unikalaus ir naudingo visuomenei, patentavimo procedūros nėra pačios lengviausios, o ir atima nemažą sumą pinigų, tačiau patentas per 20 metų (tiek ilgiausiai gali galioti) dažniausiai atsiperka su kaupu. Jei ne finansiškai, tai bent jau morališkai. Juk žinoti, kad Jūs esate vieno ar kito išradimo autorius, turite išskirtines teises tą produktą kontroliuoti yra smagu ir kelia savivertę.

Visgi, ne tik dėl savivertės ir malonios nuotaikos rūpinamasi patentais. Patentas išradėjui padeda apsaugoti savo kūrinį nuo identiškų kopijų pasirodymo rinkoje, nuo pernelyg plataus panaudojimo ir pan. Taip pat, kūrėjas turi pilną teisę produktą leisti gaminti tik tam tikram gamintojui, pavyzdžiui tam, kuris, jo manymu, užtikrins aukščiausią kokybę. Galima riboti pardavėją, tiekėją, vežėją ir net reklamos davėją – kitaip tariant, išradėjui, įgijusiam patentą, suteikiamas visiškas savo išradimo monopolis.

Pasinaudoti tokia galimybe tikrai verta jei tik sukūrėte kažką naudingo ir vertingo. Kitu atveju apie patentą nėra labai prasminga galvoti, ypač jei vertinate savo laiką ir nesate linkę švaistyti pinigų veltui – beverčio išradimo patentavimas neatneš jokios naudos nei Jums, nei visuomenei, o įdomus kūrinys bus puikus ir inovatyvus žingsnis pirmyn.

Daugiau informacijos apie patentus rasite kiskis.eu tinklaraštyje.

Panoraminių nuotraukų reikalingumo faktas

panoraminės nuotraukos

Panoraminių nuotraukų fiksavimas domino jau ir pirmuosius fotografus. Deja, tuo metu nebuvo tam tinkamų technologijų, kurios visapusiškai galėtų perteikti nuostabius gamtos ar miesto foto vaizdus. Šiuo metu tokios problemos nebeegzistuoja, kadangi siekiantis tokių nuotraukų labai lengvai profesionalą, dirbantį su tuo, galima rasti virtualioje erdvėje. Paprastoje fotografijoje mes matome gana nedidelį vaizdą, kuri užima apie 30 % mūsų matomumo lauko. Įsivaizduojate, kiek tai mažai ir kiek įprastas fotoaparatas tegeba „apimti“. Siekiantiems maksimalumo verta pasinaudoti panoraminių nuotraukų galimybėmis.

Verslą keliančios fotografijos

Kuomet juostinė fotografija buvo vienintelė, pati svarbiausia ir prilyginama profesionaliausiam nuotraukų gamybos būdui – panoraminė nuotrauka buvo tikriausia egzotika, kurios išgavimas reiškė ypač didelį profesionalumą. Štai išpopuliarėjus skaitmeninėms technologijoms, tokių fotografijų gaminimas pasidarė gana paprastas ir visiems prieinamas. Būtent didėjanti komercija ir siekis kuo labiau populiarinti savo siūlomą produkciją paskatino panoraminių nuotraukų egzistavimą. Nekilnojamojo turto agentai, turistinių kelionių organizatoriai tai laiko pagrindiniu kabliuku, kuris padeda „pritraukti“ naujų klientų. Juk žmonės kur kas lengviau įsimena vaizdinius nei skaitomus tekstus. Jei tai, ką pamatėte, jus sužavėjo, daugeliu atveju ir sprendimas pasirinkti tai – realiausias.

(daugiau…)

M. K. Čiurlionio fondas – puikus startas kūrybingam jaunimui

čiurlionio fondasJau antrą dešimtį aktyvios veiklos skaičiuojantis M. K. Čiurlionio fondas rūpinasi mūsų kūrybingu jaunimu. Didžiausią dėmesį skiriant vaikų ir moksleivių kultūrinės edukacijos tenkinimui švietimo sistemoje, jaunajai kartai suteikiamos puikios sąlygos pradėti savo, kaip menininko karjerą nuo mažų dienų.

Šiuo metu, kuomet informacijos gausa ir įvairūs jos pateikimo būdai klesti, žmogaus estetinis matymas suaktyvėjo, tačiau vaiko ar jaunuolio vidinės būsenos ugdymui masinis menas yra netinkamas. Individualybės unikalumui ugdyti tinkamiausia esti didysis menas bei jo formos, ir jaukios kamerinės aplinkos. Bendrojo lavinimo mokykloms, specialiosioms mokykloms, meninio ugdymo mokykloms yra keliami vis nauji reikalavimai – parengti žmogų dalyvavimui socialiniame bei kultūriniame gyvenime, todėl įstaigos privalo ieškoti įvairesnių kultūrinės veiklos būdų, kurie pagerintų mokyklos kultūrinį klimatą. Vieną iš alternatyvų siūlo M. K. Čiurlionio fondas ir jų edukaciniai projektai, kurie yra vieni iš geriausių tarpininkų tarp formalaus švietimo ir praktinės veiklos. Fondui svarbu, jog šalia mokomųjų dalykų mokiniai įgytų kultūrinę kompetenciją bei žinių, skatinančių pažinti savo tautą, klasikinio meno vertybes.  Projekto metu, įvairių menų sintezių, profesionalių aktorių ir muzikantų pagalba, formuojamas požiūris, nauji potyriai, o tekste užkoduotos vertybių sistemos padeda pažinti bei įprasminti tikrovę. Tam, kad nenukentėtų moksleivio žinių bazė, o nuošalyje neliktų istorija, literatūra, teatras ir menas, fondo komanda siūlo į istoriją ir mums svarbius faktus pažvelgti kiek netradiciškai, kitu kampu ar net pačiam sudalyvauti procese bei iš naujo pažinti, rodos, jau pažįstamas istorines asmenybes. Renginio programą dažniausiai sudaro trys dalys – dailė, muzika ir teatras. Visos šios dalys susijungia ir virsta vienu žaismingu, prikaustančiu bei įsimintinu reginiu. Ši trijų menų sintezė greičiau ir efektyviau sužadina smalsumą, įsisavinimą bei norą išgirsti.

(daugiau…)