Start Up Monthly

IT

Patentai prieinami daug kam, bet reikalingi tik išradėjams

PatentŠiais laikais, kuomet informacija pasiekiama net iš ypač nuošalių vietų, tokie anksčiau neįprasti ir sudėtingi dalykai kaip patentai gali būti prieinami daug kam, tačiau ar patentuoti kone bet ką yra naudinga? Mes manoma, kad ne – patentuoti reikėtų tik tai, kas turi išliekamąją vertę ir atitinka patento būtinąsias sąlygas (patentabilumo kriterijus) ne tik formaliai, tai yra, iš tiesų yra naujas, unikalus ir pritaikomas.

Užpildyti patento paraišką šiandien galėtų bet kas, net ir jokios patirties neturintis žmogus, tačiau jo paraiška, tikėtina būtų atmesta, tad iš karto siūlome į patentavimą žiūrėti atsakingai. Mažų mažiausiai, reikėtų įvertinti Valstybinio patentų biuro darbuotojų laiką – patentuojamo produkto ekspertizė, paraiškos nagrinėjimas, atitikmenų paieška – visa tai užtrunka labai daug laiko.

Išradėjams, kurie iš tiesų sukūrė kažką naujo, unikalaus ir naudingo visuomenei, patentavimo procedūros nėra pačios lengviausios, o ir atima nemažą sumą pinigų, tačiau patentas per 20 metų (tiek ilgiausiai gali galioti) dažniausiai atsiperka su kaupu. Jei ne finansiškai, tai bent jau morališkai. Juk žinoti, kad Jūs esate vieno ar kito išradimo autorius, turite išskirtines teises tą produktą kontroliuoti yra smagu ir kelia savivertę.

Visgi, ne tik dėl savivertės ir malonios nuotaikos rūpinamasi patentais. Patentas išradėjui padeda apsaugoti savo kūrinį nuo identiškų kopijų pasirodymo rinkoje, nuo pernelyg plataus panaudojimo ir pan. Taip pat, kūrėjas turi pilną teisę produktą leisti gaminti tik tam tikram gamintojui, pavyzdžiui tam, kuris, jo manymu, užtikrins aukščiausią kokybę. Galima riboti pardavėją, tiekėją, vežėją ir net reklamos davėją – kitaip tariant, išradėjui, įgijusiam patentą, suteikiamas visiškas savo išradimo monopolis.

Pasinaudoti tokia galimybe tikrai verta jei tik sukūrėte kažką naudingo ir vertingo. Kitu atveju apie patentą nėra labai prasminga galvoti, ypač jei vertinate savo laiką ir nesate linkę švaistyti pinigų veltui – beverčio išradimo patentavimas neatneš jokios naudos nei Jums, nei visuomenei, o įdomus kūrinys bus puikus ir inovatyvus žingsnis pirmyn.

Daugiau informacijos apie patentus rasite kiskis.eu tinklaraštyje.

Nemokami skelbimai – efektyvi reklama Jums

skelbimaiSunku parduoti prekę ar reklamuoti paslaugas internete, kur kiekviena reklama kainuoja pinigus. Jei nori, kad tave pasiektų tūkstančių žmonių akys, turi įdėti daug laiko, pastangų ir išteklių. Šiuo tikslu galima kreiptis ir į reklamos bendroves, tačiau jos ne visuomet būtinos. Kartais gali prireikti vos vieno skelbimo… O kaip gi nemokami skelbimai? Juk jie visiškai nieko nekainuoja!

Tiesa, jog internete gausu reklamų ir visos jos skiriasi ne tik dydžiu, bet ir vieta, kur yra talpinamos. Nuo to bene labiausiai ir priklauso reklamos kaina, kadangi didelis lankytojų srautas automatiškai garantuoja didesnį susidomėjimą reklama. Už tai neretai ryžtamasi pakloti nemažą kiekį pinigų. Ir negalima sakyti, jog toks reklamos būdas yra neveiksmingas, priešingai – mokamos reklamos padeda atkreipti didelį dėmesį ir tikrai ne visuomet jos praeina nepastebėtos. Visa tai kainuoja pinigus, tačiau atneša realios naudos. Bet kuriuo atveju viską galima padaryti ir paprasčiau – su paslauga, kuri visiškai nieko nekainuoja.

Reklamos plotai internete brangūs, todėl jiems ryžtamasi tik tuomet, kai vystomas verslas. Priešingu atveju tai būtų labai brangu ir nuostolinga. Tuo tarpu, kai reikia mažos, nebrangios reklamos, geriausia pasinaudoti skelbimų portalų paslaugomis. Tai nemokami skelbimai, kurie kiekvienam svetainės vartotojui leidžia patalpinti beveik bet kokios prekės ar paslaugos reklamą šioje internetinėje svetainėje. Prie nemokamo skelbimo galima prikabinti ir nuotraukas, parašyti išsamų aprašymą, palikti kontaktus ir kitą vertingą informaciją.

(daugiau…)

Elektroninių parduotuvių kūrimas

internetinių parduotuvių kūrimasElektroninių parduotuvių kūrimas yra įkandamas ne kiekvienam programuotojui. Nereikia būti genijumi, tačiau reikia turėti patirties kuriant panašius projektus, juo labiau, kad el. parduotuvės dažnai turi tam tikrų unikalių savybių ir funkcijų, kurios reikalauja ypatingo dėmesio. Ieškodami, kas gali kokybiškai sukurti el. komercijos projektą turėtumėte atkreipti dėmesį į kelis aspektus, kuriuos pateikiame žemiau.

  1. Atlikti darbai ir jų sudėtingumas. Jei įmonės 1/3 darbų yra el. parduotuvės, galima drąsiai teigti, kad šie kūrėjai yra patyrę ir padarys jums el. parduotuvę taip, kaip pageidausite. Bet tik taip, kaip pageidausite. Sumokėsite už tai vidutinę kainą, gausite galutinį produktą ir pirmines konsultacijas. Atkreipkite dėmesį į atliktų projektų sudėtingumą. Jei tai – paprasčiausios el. parduotuvės, reiškia jos gali būti tiesiog „kepamos“ konvejeriu. Jei yra ir sudėtingų, didelių parduotuvių, didelis pliusas…
  2. Naudojama el. komercijos platforma. Daugelis mano, kad nesvarbu, kuri el. komercijos platforma yra panaudota, kuriant el. parduotuvę. Tai klaidinga nuomonė dėl daugybės priežasčių. Tyrimai rodo, kad 2013 metais populiariausia el. komercijos platforma buvo Magento, VirtueMart, PrestaShop, ZenCart, osCommerce, OpenCart ir kiti. Tai pasauliniai duomenys, kurie skiriasi nuo Lietuvos, kur karaliauja PrestaShop ir OpenCart bei vietiniai komercinių platformų kūrėjai. Ar internetinių parduotuvių kūrimas tampa sudėtingas naudojant atvirojo kodo platformas? Tikrai ne, todėl lankstus požiūris į platformos pasirinkimą reiškia kūrėjų profesionalumą.
  3. Dizainerio sugebėjimai. El. parduotuvė paprastai nėra itin išvaizdi… Stop! Tai dar vienas mitas, kurį bando įpiršti nemokamos atvirojo kodo el. komercijos platformos. Tik nuo dizainerio talento ir sugebėjimų priklauso, kaip atrodys jūsų el. parduotuvė, dėl to pasižiūrėkite kitus kūrėjų darbus ir įvertinkite, kaip kūrybingai dirba dizaineris. Nesvarbu, kad kai kuriais darbais jis pats nesididžiuoja dėl klientų reikalavimų ir įnorių.
  4. Paslaugų kompleksiškumas. Atkreipkite dėmesį į tai, kiek papildomų paslaugų teikia kūrėjai. Jei jie ne tik kuria el. parduotuves, bet ir daro svetaines, tam tikrus pardavimų puslapius, naujienlaiškius, atlieka SEO (vidinį), konsultuoja rinkodaros klausimais ir t.t., jums šis faktas turi tik dar kartą patvirtinti, jog tokie kūrėjai sukurs ne tik el. parduotuvę, bet sugebės ją paruošti reklamai ir pardavimams. Užsisakydami paslaugų paketą išleisite daugiau, bet daugiau ir gausite iš vienų rankų. Tai taupo laiką ir nervus, patikėkite.
  5. Kaina. Tikriausiai nereikia priminti, kad geriau jau nemokamas arba brangus, negu pigus darbas. Tie, kas dirba pigiai, dažniausiai dirba atmestinai, negalvodami apie tolimesnį kliento aptarnavimą. Bėkite nuo tokių kūrėjų kuo toliau, nes turėsite daugiau bėdos, negu naudos. El. parduotuvės sukūrimo kaina nėra vieša. Ją gausite tik sulaukę konkretaus pasiūlymo, o ne pamatę vieną iš trijų standartinių planų, kurie paprastai tinka visiems…

(daugiau…)

„Microsoft“ atstovė: Lietuvos „startup‘ai“ pasivijo estus

microsoftMūsų regionas turi daugiau talentingų žmonių nei Silicio slėnis, o Lietuvos „startup‘ų“ bendruomenė per porą metų sugebėjo prisivyti „Skype“ kūrėjus estus. Taip interviu Ekonomika.lt metu kalbėjo Elise Sass – estė, kuri šiuo metu yra „Microsoft“ „startup‘ų“ skatinimo programos atstovė Vidurio ir Rytų Europoje.

Jūs dirbate su „startup‘ais“ visose Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Kokius šio verslo panašumus ir skirtumus pastebite skirtingose regiono šalyse?

Yra daug panašumų ir daug skirtumų. Dauguma šalių, išskyrus Lenkiją ar Ukrainą, yra tikrai mažos, todėl jų „startup‘ai“ nuo pat pirmos dienos jos mąsto globaliai. Ir tai yra labai svarbu. Investuotojai dažnai į tokius „startup‘us“ žiūri rimčiau, nes šie žino, ko nori, jie planuoja ir vykdo savo verslą atsižvelgdami į globalią rinką. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Lenkijoje, kuri turi didelę rinką, „startup‘ai“ dažnai visų pirma susidoroja su vietine rinka ir tada ieško būdų, kaip išsiplėsti pasaulyje.

Yra ir daug skirtumų, kaip ilgai šalyje buvo vystoma „startup‘ų“ kultūra. Turiu pasakyti, kad Baltijos šalys pirmauja, palyginus su kai kuriomis kitomis regiono šalimis. Bet taip pat matau, kad tolimiau rytuose – Gruzijoje, Armėnijoje – yra daug investuojama į „startup‘us“.

Tuo pačiu metu matau, kad šiuose regionuose „startup‘ams“ padeda Europos fondai, ypač tose šalyse, kuriose dar nebuvo „startup‘ų“ ar sėkmingų jų pavyzdžių. Turiu pasakyti, kad yra labai svarbu turėti nors vieną sėkmingą „startup‘ą“, pavyzdžiui, Baltijos šalyse mes turime „Skype“. Jei kažkam pasiseka, visi kiti taip pat pradeda tikėti, kad jiems gali pasisekti.

(daugiau…)